Minkštųjų baldų suklestėjimo laikotarpiu galima laikyti karalienės Elžbietos I laikotarpį, o didžiausią populiarumą šie baldai buvo pasiekę Viktorijos ir Edvardų valdymo erose.Tuo metu Anglijoje išpopuliarėjo ne tik šio tipo baldai bet ir kilimai, portjeros ir gobelenai, šiomis medžiagomis buvo dengiami baldai. Žinoma, tai buvo kilmingųjų privilegija.

Minkšti baldai yra jūsų asmeninio skonio ir kūrybiškumo išraiška. Jie patogesni, nei kieta,medinė kėdė. Jei norite, kad jūsų interjeras būtų panašus į XVI - XIX amžių - būtinai pirkite audiniu dengtus baldus, jie suteikia šilumos pojūtį jūsų namuose. Spalvų, tekstūrų ir ilgaamžiškumo galimybės yra beveik neribotos, ypač šiaip laikais. Tuo pačiu naudodami minkštus baldus, juos galite lengvai perdirbti. Medinės ir plieno konstrukcijos ilgai nesidėvi, o nusidėvėjusius audinius lengvai gali pakeisti tuo užsiimantys meistrai. Netgi ir seni minkšti baldai gali atgimti naujam gyvenimui.

Baldus gamina aukštos kvalifikacijos meistrai, kurie dirba kaip nepriklausomi rangovai, studijose ar gamyklose. Jie apkala baldus, pagalves tekstile, audiniu arba oda, dirba komandoje arba individualiai, aišku nuo to priklauso pagaminamų baldų kiekis. Meistrai paprastai pradeda nuo rėmo gamybos, apdailos, o vėliau visą konstrukciją aptraukia medžiaga. Jų priemonės apima standartinių dailidžių įrankiai ir siuvimo medžiagos, įskaitant siuvamąsias mašinas. Taigi, baldų gamintojai yra visapusiškai pasirengę meistrai.

Minkšti baldai turėtų atitikti interjerą. Prieš perkant pagalvokite, kiek laiko planuojate naudoti baldus, kiek esate pasiruošęs mokėti už išlaikymą. Svarbu žinoti, kad patvarumas priklauso nuo audinio. Baldiniai pluoštai gali būti iš medvilnės, vilnos, nailono, akrilo ar poliesterio. Jei jūsų minkšti baldai bus dažnai naudojami, stovės ten kur šeima praleidžia laisvalaikį, patartina pirkti baldus iš stiprių audinių. Šiuo atveju oda yra labai ilgaamžiškas pasirinkimas. Žinoma, ji reikalauja specialios priežiūros.

Saugokite savo baldus. Prieš perkant baldus pasitarkite su gamintoju, kokias priemones galima naudoti valant baldus, paprastai konsultantai tai žino. Laikykite baldus atokiau nuo saulės spindulių, kad būtų išvengta blukimo.

Išsirinkti baldus ir galiausiai juos nusipirkti, žinoma, yra pats didžiausias darbas. Tiesa, kartais atsiranda kliūčių, kurių nesate numatęs. Kažkodėl taip dažniausiai ir nutinka. Viena iš jų - naujųjų ar senujų baldų perkėlimas. Kartais baldai užstringa ties kambario durimis, ypač kai baldai yra nemaži.

Jei gyvenate pirmajame aukšte, galite bandyti įkelti baldus pro langą. Žinoma, turite būti įsitikinę, kad langai yra pakankamai dideli. Taip pat turite būti įsitikinę, kad baldus bus įmanoma tvirtai pritvirtinti prie technikos, kuri juos užkels į reikalingą aukštį.

Jei iš pirmo karto nepavyko, pabandykite reikiamą baldą pasukti įvairiais šonais. Kartais padeda vieno galo pakėlimas į viršų, o kito atvirškčiai - nuleidimas žemyn. Galbūt jums pavyks išlikti kantriam ir gražiai prakišti spintą, sofa ar didelį fotelį. Tiesa, būkite atsargūs. Galite baldus lengvai apgadinti. Jų pamušalai ar kiti papuošimai gali užkliūti už durų rankenos ar kitų baldų ir pridaryti niekam nereikalingų nuostolių.

Įdėmiai apžiūrėkite baldus. Daugelis šiuolaikinių baldų yra pagaminti taip, kad juos būtų galima išardyti. Žinoma, kad nesinori lupti ir vėliau vėl klijuoti sofos ar spintos ar net stalo paviršių. Taigi, pirmiausia apžiūrėkite dalis, kurias pašalinti galima lengviausiai. Tai gali būti ratukai, stalo, sofos ar spintos kojos. Kartais kai kurias dalis galima nesunkiai nuimti, nors iš pirmo žvilgsnio tai padaryti ir neįmanoma. Skirkite laiko tyrinėjimui. Ir svarbiausia - nepameskite smulkių varžtelių, nes vėliau gali tekti "užsiimti kūrybą", bandant sudėti baldą atgal.

Išmatuokite baldus ir durų staktą. Galbūt ertmė yra tiesiog per maža ir manevruojant baldų išnešti nepavyks. Net ir tokiu atveju verta pabandyti nuimti duris nuo vyrių ir bandyti pranešti. Kitu atveju telieka kviesti meistrus ir ieškoti geriausio sprendimo. Kaip teigia liaudies išmintis - "devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk". Taip ir čia, prieš bandydami pragrūsti didelį baldą, pažiūrėkite, galbūt to net neįmanoma padaryti. Supratus, kad per duris baldai netilps, dar kartą peržiūrėkite ar tikrai neįmanoma baldų išardyti.

Jei gyvenate pirmajame aukšte, galite bandyti įkelti baldus pro langą. Žinoma, turite būti įsitikinę, kad langai yra pakankamai dideli. Taip pat turite būti įsitikinę, kad baldus bus įmanoma tvirtai pritvirtinti prie technikos, kuri juos užkels į reikalingą aukštį.

Galiausiai, jei nepavyksta išgabenti senųjų baldų ir jie neturi išliekamosios vertės, pamirškite idėja juos kažkam atiduoti ar parduoti. Juos teks kokiu nors būdu išardyti ir išgabenti. Jei baldai vis dėl to yra vertingi, kreipkitės pagalbos į specialistus.

Tuo tarpu, jei nepavyksta į kambarį įnešti naujųjų, iš karto skambinkite į parduotuvę, kurioje baldus įsigyjote. Greičiausiai įmonė, kuri parduoda tokius baldus turi patirties, kaip juos galima įnešti į kambarį. Savo akimis esu matęs, kaip keli paprasti darbininkai pusę valandos atsargiai manevravo ir braukė prakaitą, bet baldus į kambarį įnešė.

Prieš daugelį metų buvusios gamyklų ir šiandien pagal šią paskirtį nenaudojamos patalpos atgimsta naujam gyvenimui. Loftas -  tai naujasis senų ir nenaudojamų gamyklinių patalpų vardas. Ten šiandien verda gyvenimas, apie kurį šių patalpų projektuotojai niekada negalėjo pagalvoti. Loftuose apsigyvena jauni erdvę ir kompaniją mėgstantys žmonės.

Lofte bus daug erdvės. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jauni žmonės pasirenka apsigyventi loftuose. Studijuojant daugeliui teko gyventi mažame bendrabučio kambariuke arba nuomojamame kambaryje. Dažnai ta pačia maža patalpa dar tekdavo dalintis ir su kitu svetimu žmogumi. Taigi, jauni žmonės yra išssilgę daug erdvės. Tiesa, loftuose vis tiek reikės dalintis erdvėmis. Skirtumas – erdvės bus iš tiesų didelės. Lofte gyvenantys keli žmonės tikrai atras savo asmeninį kampą. Pertvaros, butaforinės sienos padės atsiskirti nuo kitų gyventojų.

Tiesa, gyvenant lofte vis tiek teks apsieiti be dalies patogumų. Šios patalpos anksčiau priklausė gamykloms. Juose stovėdamo staklės, įvairios paskirties mašinos ir kita įranga, o prie jų darbuodavosi pakankamai nedidelis skaičius žmonių. Taigi, nesitikėkite, kad rasite gerai įrengtą tualetą, visur išvedžiotus vandens vamzdžius. Norint gražiai įsirengti loftą gali prireikti nemažai lėšų. Tiesa, jei vis dar ieškai savęs, nori pasinerti į kūrybą ir tau reikia daug erdvės, loftas puikiausiai tiks.

Didžiausi vakarėlių liūtai labai mėgsta loftus. Juose dieną galite gyventi savo kasdienį gyvenimą, o penktadienį sutaręs su visais gyventojais surengti didelį vakarėlį. Retai loftuose statoma daug baldų, taigi, nebus baisu, jei po vakarėlių bus kažkas sudaužyta ar sulaužyta, o ir bus pakankamai vietos šokiams. Pertvaros, skiriančios lofto gyventojų asmenines erdves galės būti perstatytos.

Loftuose žmonės retai apsigyvena labai ilgiems laikotarpiams. Paprastai žmonės susiranda pastovius darbus, pasiilgsta ramaus gyvenimo stiliaus ir persikelia į butus ar namus. Be to, jei kartu auga maži vaikai, pertvaros nebepadės. Vaikui miegant negalės būti jokių triukdžių, negalės susirinkti didesnės draugų kompanijos. Tuo tarpu dėl žiemos šalčių ar vasaros karščių ir patogumų trūkumo žmonės turi rinktis arba persikelti gyventi kitur arba užsiimti lofto kapitaliniu remontu.

Šiandien sunkiai įsivaizduotume savo gyvenimą be minkštų baldų ir gražiausių apmušalų. Tačiau iki 18-to amžiaus vienintelis sunkių, medinių suolų paminkštinimas buvo tik padėta pagalvėlė. Tokiu komfortu mėgavosi tik turtingieji, o paprasti žmonės savo strėnas vargino ant kur kas mažiau patogių baldų.

Pažintį su senoviniais baldais verta pradėti antikvariate. Ten dažniausiai puikuojasi jau restauruoti ir naujam gyvenimui prikelti ne mažiau 50-ties metų amžiaus sulaukę istoriniai baldai. Jie puikiai atspindi ne tik vyravusias madų tendencijas, luomų atskirtį, bet ir užsakovo ekonominę situaciją ir meninį skonį. Karus ir kitas negandas išgyvenę minkšti baldai dažnai praradę savo pirminę išvaizdą, tačiau meistrų rankos juos tarsi paveikslus prakalbina ir atgaivina. Minkšti baldai, tokie kaip sofos ar krėslai nors ir praradę dalį savo originalios dangos, vis tiek pateikia mūsų akims aiškų praeities vaizdą. Tokios medžiagos kaip velvetas, šilkas, Damasko ar kiti rankdarbių raštai buvo pradėti naudoti tik 18-to amžiuje. Taigi šio laikotarpio minkšti baldai vieni puošniausių. Audiniai austi labai kruopščiai ir iki menkiausių detalių perteikiami meistro sumanyti raštai. Šiame laikotarpyje išgarsėjo Prancūzijos regiono Liono šilkai, taip pat Londono tekstilininkai.

19-tas amžius įnešė naujų mados ir technologijų vėjų baldų gamyboje. Atsiradus vis didesniam baldinių audinių pasirinkimui jau ne tik didikų rūmai ir rezidencijos puošėsi ištaigingesnėmis raštų ir spalvų paletėmis bei formomis. Fabrikų ir audimo staklių pagalba medžiagos atpigo, todėl minkšti baldai ir spalvoti jų raštai galėjo puošti ne tik diduomenę, bet ir kiek labiau pasiturinčius miestelėnus.

Autentiški audiniai, kuriuos šiandien galime pamatyti ant senovinių baldų byloja apie to meto madas. Įgudusi restauratoriaus akis vienu žvilgtelėjimu gali atskirti ne tik laikmečius, kada baldai buvo aptraukti, bet net ir kurioje šalyje audinys buvo išaustas. Dekoratyvūs, tekstiliniai baldų apvadai ypač populiarūs buvo 18-tame šimtmetyje. Natūralios odos apmušalai kone seniausias minkštų baldų apdailos būdas, tačiau dėl to antikvariniai tokio tipo baldai dažniausiai yra labai susidėvėję.

Minkštasuoliai – pailgos formos kėdės, dažnai statytos prie sienos, bene seniausia sofos giminaitė. Patogus sėdėti net keletui žmonių, šis baldas Europos didikų dvaruose atsirado dar 15-tame amžiuje. Mediena baldams gaminti būdavo parenkama labai kruopščiai. Dažnai vietinės medžių rūšys atsispindėjo mažiau pasiturinčiųjų namuose, o turtingesni stengdavosi užsisakyti baldų iš kuo egzotiškesnių medžių rūšių.

Sofos istorija siekia net senovės Egipto laikus, tačiau tai kas panašu į tai ant ko mes ilsimės šiandieną, atsirado tik maždaug 16-tame, 17-tame amžiuose. Nors tuo metu sofa ir minkštasuolis dažnai buvo vienas kito sinonimai, dabartinę išvaizdą šis baldas įgavo tik prieš šimtmetį. Brangiausiai tektų sumokėti už 17 – 18-tame amžiuje sukurtas sofas, nes jose tuo metu buvo derinami ne tik rankų darbo drožiniai, bet ir tapybos technikos. Ištapyti baldai buvo populiarūs Amerikoje, kur bandyta atkartoti smulkius ąžuolo, pušies ar riešutmedžio medienos raštus.

Viktorijos laikų minkšti baldai, tiek Anglijoje, tiek Amerikoje buvo puošti miniatiūrinėmis skulptūromis ir pasižymėjo gan drąsiu dizainu. Tokių baldų apmušalai dažnai pagyvinti giliai įspaustomis sagomis ar vinimis su dekoratyviomis galvutėmis. Prabangiais laikyti baldai buvo tie, kurių gamybai naudotas riešutmedis.

Kiekviena šalis pasižymėjo savitu baldų dekoravimo stiliumi. Nuo vyraujančių medienos rūšių priklausė ir gaminamų baldų įvairovė bei kokybė. Pramonės revoliucijos dėka kone kiekvienas šiuolaikinis žmogus gali mėgautis tais baldais, kuriais kadaise puikavosi tik rūmų ponai ir ponios.

Persikėlimas į naują butą ar namą kiekvienam žmogui yra didelis įvykis. Paprastai žmonės keičia gyvenamąją vietą tik kelis kartus per gyvenimą. Vidutiniškai Lietuvoje tai darom 4 kartus. Taigi, tai derėtų daryti atsargiai, skiriant laiko apmąstymams. Žinoma, ne visada laikas yra mūsų draugas. Šiame straipsnyje pateiksime kelis paprastus, bet labai naudingus patarimus žmonėms, kuriems sprendimą reikia priimti greitai.

Jei turite tikrai daug daiktų ir nesiruošiate jų išmesti be spintos neišsiversite. Taigi, naujame bute būtinai turės būti jau įrengta patogi spinta arba vieta, kuri idealiai šiais spintai tiktų. Daugelis iš didesnių į mažus persikėlusių žmonių taip ir neranda kur sudėti daugelio anksčiau tvarkingai spintose nugulusių daiktų. Jie taip ir lieka maišuose.

Sena spinta, iš kurios sklinda nevisai malonus kvapas nėra gera vieta jūsų drabužiams ir kitiems daiktams. Tiesa, kartais net nauja spinta negali išspręsti nemalonių kvapų problemos. Ryškiausias pavyzdys – malkomis ar kitomis kvapą skleidžiančiomis medžiagomis kūrenami namai. Kai kurie žmonės tikina, kad šis kvapas jiems patinka. Tiesa, kai kvapas jaučiamas visada ir įsigeria į drabužius, kalbama kitaip. Šiuo atveju problema ne spinta, o visa namo ar buto šildymo sistema. Reiktų pradėti nuo šios sistemos sutvarkymo ar pakeitimo modernesne.

Taip pat renkantis butą verta pagalvoti apie nestandartinius variantus. Dažniausiai biuruose naudojamos pertvaros gali padėti atskirti namų erdves ar net suformuoti atskiras nestandartinės paskirties patalpas. Pavyzdžiui itin dideliame miegamajame galite sukurti atskirą patalpą darbui. Be to, šiuolaikinės pertvaros yra kuriamos taip, kad atstotų tiek dokumentams laikyti spintas, tiek kitoms kanceliarinėms prekėms sudėti reikalingus stalčius.

Prieš prisiimdami ilgalaikius įsipareigojimus: paskola butui ar namui ar sudarydami ilgalaikę nuomos sutartį, būkite įsitikinę ar neįvyks jūsų gyvenime didesnių pasikeitimų. Pagausėjus šeimai pertvaros padės kambarių skaičiaus trūkumą išspręsti tik laikinai, o suradus darbą kitoje šalyje ar mieste rasti nuomininkus ar parduoti būstą gali būti ne taip lengva. Dėl šių priežasčių perkant bet kokį nekilnojamąjį turtą reikia žvelgtu į ateitį.

XIII – XIV amžiuje Europoje, o tiksliau Prancūzijoje užgimė gotikos stilius. Šis menas vyravo architektūroje, juvelyrikoje ir net balduose. Gotikiniai baldai buvo puošiami architektūriniais elementais, smailiomis strėlėmis, bokšteliais ir kolonėlėmis. Apskritai gotikiniai baldai buvo labai paprasti. Pagrindinis baldas buvo suolas. Jį statydavo prie sienos ir tokio baldo paskirtis buvo dvejopa: gulėjimui ir sėdėjimui. Kėdės savo konstrukcija labiausiai priminė dėžę, turėjo uždarą ir aukštą atkaltę. Dažniausiai tokie baldai buvo gaminami iš ąžuolo, rečiau iš riešutmedžio, eglės ar pušies medienos.

Į Lietuvą šis stilius atkeliavo pavėlavęs šimtmečiu ir labai pasireiškė miestų architektūroje. Ypač Vilniuje buvo pastatyta daug naujų gotikinio stiliaus pastatų. Lyg grybai po lietaus dygo bažnyčios, rūmai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai. Neatsiliekant nuo vyraujančios mados, naujuose namuose turėjo būti ir to paties, gotikinio stiliaus baldai. Miestuose namai stovėdavo šalia vienas kito ir dažnų gaisrų metu sudegdavo ne tik pastatų išorė, bet ir interjeras. Taigi galime manyti, jog viduramžių gaisruose buvo sunaikinti šio stiliaus amatininkų dirbiniai ir dėl to nei vienas Lietuvos muziejus neturi gotikinių baldų pavyzdžių.

Renesansas, gimęs Italijoje, Lietuvoje pradėjo reikštis dar gotikos stiliaus laikotarpiu. Šio naujojo stiliaus baldai, kaip ir interjerai buvo monumentalūs, patalpose dėstyti palei sienas, dažniausiai net nejudinami. Interjere baldų nedaug, tačiau jie sunkūs, masyvūs. Pagrindine gamybine medžiaga išliko ąžuolo ir riešutmedžio mediena, tačiau didelis dėmesys pradėtas kreipti į baldų detales, kurios pradėtos drožinėti ir puošti. Dažniausiai puošiamos drožiniais būdavo didžiosios baldų plokštumos. Mėgti geometriniai raštai, smailias arkas keitė apvalesni kontūrai, atsirado tokie antikiniai architektūriniai elementai kaip kolonos, piliastrai ir dantyti karnizai. Visame mene vyravo panašios tendencijos, todėl galima manyti, kad architektūrinis stilius būdavo pradžia ir vyraujanti mada tokioms meno ir amatų šakoms kaip dailė, juvelyrika, baldai ir net drabužiai. Renesansas atpažįstamas per kartušus, girliandas, arabeskas, grifų ir liūtų galvas bei kupidonus. Šie elementai labai mėgti ne tik kuriant pastatus, bet ir balduose. Be suolų – dėžių pradedamos plačiau naudoti spintos, tačiau tokius baldus išgalėdavo įsigyti tik didikai ar bažnyčios atstovai. Indai ir drabužiai laikyti bufetuose – kredensuose. Dar vienas amatininkų išradimas buvo spintelės – kabinetai ir spintos skirtos knygų laikymui. Lova tuo metu buvo architektūrinė sienos dalis. Stalai keturkampiai, apskriti ar šešiakampiai rėmėsi į dvi atramas arba buvo vienakojai. Sėdimųjų baldų asortimentas renesanso laikotarpiu buvo labai nedidelis. Vienos kėdės buvo su sukryžiuotomis kojomis, kitos – su drožinėtomis ažūrinėmis lentelėmis. Kėdės kojos dažnai priminė liūtų letenas, o baldų sujungimai slėpėsi už moterų figūrų – kariatidžių. Porankiai dažnai buvo užbaigiami voliutomis ir jau minėtų liūtų ar avinų galvomis. To laikotarpio amatininkai pagamino naujo tipo kėdės ir fotelio tipą, kuris buvo su vytomis, suktomis kojomis bei atkalte. Sėdėjimui skirtus baldus aptraukdavo oda arba audeklu, kurį pritvirtindavo varinėmis ar iš bronzos pagamintomis vinimis, o pakraščius paryškindavo kutais. Šio laikotarpio baldai mūsų dienomis taip pat didelė retenybė, tačiau muziejų kolekcijose galime apžiūrėti renesanso laikotarpio pavyzdžių.

Šiandieninė pramonė baldus gamina iš įvairiausių medienos ir net plastiko rūšių. Tačiau dabartinės tendencijos privertė kūrėjus vėl atsižvelgti į gamtą ir į natūralumą. Pasaulyje vis labiau vertinami tikro, natūralaus ir kvepiančio medžio gaminiai. Medžio masyvo baldai pasižymi išskirtine kokybe ir turi išliekamąją vertę. Mediniai baldai mėgiami tų, kurie vertina tradicijas ir ilgaamžiškumą.

Kiekvienas žmogus yra patyręs jausmą, kai jam reikia išsirinkti savojo kambario baldus. Tenka suprasti, kad neteisingai pasirinkus vis tiek teks šiuo pirkiniu naudotis dar ne vienerius metus. Dar didesnis galvos skausmas gali užpulti, kai reikia išrinkti baldus, kurie stovės jūsų įmonės biure ir bus kasdien naudojami visų jūsų darbuotojų. Šį kartą nagrinėsime modulinius biuro baldus.

Renkantis modulinius baldus svarbu atsižvelgti į jų konstrukciją ir medžiagas, iš kurių jie yra pagaminti. Tinkamas pasirinkimas ilgaamžės ir praktiškos medžiagos, kaip stiklas, medis, geros kokybės plastikas ar klijuotas medis. Kartais nepatraukliai tikram natūralių medžiagų gerbėjui skambančios medžiagos būna net patikimesnės ir gali ilgiau tarnauti už seną gerą medieną. Tai yra svarbu bet kurio verslo savininkui ar įmonės vadovui. Jis nori įsigyti baldus, kurie tarnaus ilgą laiką ir, svarbiausia, išlaikys gerą išvaizdą.

Prisiminkite, kad galime disponuoti daugybe skirtingų spalvų. Modulinių baldų pagalba sukuriame tarsi mažus kambariukus, kuriuose darbuotojai praleidžią didelę dalį savo gyvenimo. Taigi, verčiau pasirinkti spalvas, kurios asocijuojasi su teigiamomis emocijomis ir skatina darbingumą.

Atsižvelgdami į tai, kaip vyksta darbas jūsų organizacijoje, pasirinkite tinamo dydžio pertvaras. Jei jūsų įmonėje didžioji dalis darbų atliekama individualiai, darbuotojai norės daugiau privatumo ir didesnės pertvaros puikiai tiks, tačiau jei vyrauja komandinis darbas, jos tik trukdys.

Pasistenkite išdėstyti darbo vietas žaismingiau. Standartinėmis pertvaromis atskirtos darbo vietos tinkamos tik tuo atveju jei vienoje patalpoje nėra labai daug darbuotojų ar jus riboja darbo erdvė. Darbuotojai neturi jaustis, kaip vidurinėje mokykloje, jie turi išlaisvinti savo kūrybiškumą.

Puiki idėja vadovams būti toje pačioje patalpoje ir turėti tokias pačias sąlygas, kaip ir visi kiti darbuotojai. Tuomet visi dirbantys žmonės jaučiasi laisvesni ir gali laisviau bendrauti su vadovaujančiu personalu.

Pirkdami modulinius baldus suplanuokite, kad visi kiti jūsų ofiso baldai darniai sudarytų visumą. Galbūt verčiau išmesti seną dokumentų spintą ir nupirkti baldus, kurie su naujaisiais baldais derą geriau. Spintos, lentynos ir kėdės turi tarpusavyje derėti ir nesudaryti kontrasto, kuris blaško dirbančių žmonių dėmesį.

Renesanso laikotarpiu baldai iš esmės pasikeitė. Iš sunkių, įstatomų ir nejudančių tapo laisvai kilnojamais. Kaip ir pastatai taip ir baldai pradėti puošti karnizais, kolonėlėmis. Renesanso laikotarpiu baldus dažniausiai gamindavo stalių cechai. Savo dirbtuves turėdavo ir nemaža dalis vienuolynų ar dvarų. Baldai pasižymėjo architektūrinėmis formomis, gausiai naudotas raižytas, ornamentuotas medis bei kaulas. Taip pat puošyboje dažnai naudota intarsija (medžio inkrustacija medžiu). Mėgstama žalia, raudona, geltona ir balta spalvos. Iš Vilniaus cecho po dvarus ir miestelėnų namus plito stalai, skrynios, lentynos bei minkši baldai.

Pirmieji minkšti baldai į Lietuvą atkeliavo iš Italijos: pirmąją lovą į savo dvarą parsigabeno Radvilų giminė.

Baroko epocha savo pėdsakus paliko visoje žmonių aplinkoje: architektūroje, taikomojoje dailėje, madoje ir net pačiame gyvenimo būde. Tuo metu atsirado rašomieji stalai, drabužių spintos su įmantriais frontonais, komodos.

Baldus šiuo laikotarpiu tebegamino vienuolynų dirbtuvės ir cechai. Garsiausia buvo Nesvyžiaus šakos Radvilų baldų manufaktūra. Baroko stiliaus baldai labai išsiskyrė gausiu dekoru. Kaip architektūroje taip ir balduose dominavo banguoti, lankstūs siluetai, augaliniai bei geometriniai puošybos motyvai, masyvios proporcijos. Barokinių baldų bruožas – išlenktos, išpūstos, susuktos spirale stalų kojos, bei voliutiški kėdžių porankiai. Minkšti baldai ir krėslai puošiami prabangiais, gėlėtų raštų apmušalais, aksomais, gobelenais bei kutais.

Klasicizmo laikotarpiu bažnytiniai ir pasaulietiniai baldai kuriami anksčiau įkurtose Radvilų, Oginskių, Antano Tyzenhauzo manufaktūrose Kėdainiuose, Biržuose, Bialoje. Kita baldų dalis importuojama iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos. Taip pat baldus tebegamino miestų cechai bei dirbtuvės. Lietuvos klasicizmo laikotarpiu kurti baldai buvo mažiau puošybiški, kuklesnių formų tačiau lengvi ir mobilūs. Gamybai naudota vietinė mediena, tačiau kartais faneruoti raudonmedžiu ar riešutmedžiu. Minkšti baldai, tokie kaip kušetė, minkštasuolis ar sofa puošti skoningais antikinių ornamentų šilkiniais, medvilniniais bei vilnoniais audiniais. Klasicizmo laikotarpio baldai dažnai būdavo tarsi įrėminti, apkaustyti architektūriniu apdaru. Naudojami didybės ir prabangos pojūčius stiprinantys elementai, tokie kaip liūtų galvos, vainikai ar karo atributika.

Baldai kaip praeities liudininkai, atspindi gabių meistrų ir kūrėjų dvasinės kultūros reliktus, simbolius ir motyvus.

Ar dar prisimenate savo mokyklos klasių kabinetus? Vieniems - šios patalpos asocijuojasi su linksmybėmis, draugais, žaidimais, kitiems – su griežtais mokytojais ir žiniomis, o tretiems – iš atminties klodų išnyra dar kiti prisiminimai ir asociacijos. Tiesa, šiame straipsnyje kalbėsime ne apie prisiminimus iš mokyklos, o apie ateitį. Tiksliau apie šviežiausius pasikeitimus ir naujoves mokyklos klasių kabinetuose.

Dar neseniai mokyklų suolus palikę moksleiviai gali patvirtinti, kad beveik kiekvienos klasės gale visada būdavo bent kelios spintos, kuriose buvo galima rasti daugybę su mokomais dalykais susijusių knygų. Šiandien klasėse knygos vis dar naudojamas. Tiesa, šalia spintose sukrautų knygų atsiranda naujas daiktas – kompiuteris. Jis jau naudojamas jau beveik visų dirbančių žmonių, bet į didžiąją dalį mokyklos klasių atkeliavo visai neseniai. Klasių kompiuterizacija įvyko per paskutinius penkis metus.

Ateityje spintos galbūt talpins tik kompiuterines duomenų laikmenas ir tik kelias muziejine retenybe tapusias knygas. Greičiausiai jau greitai vieno kompiuterio 20 ar daugiau vaikų grupei ir mokytojui neužteks. Jau šiandien didžiosios kompiuterių kompanijos daro mažus bandymus su keliomis Lietuvos mokyklų klasėmis. Vaikai mokosi naudodami planšetinius kompiuterius ir jiems skirtas programas.

Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama vaikų poilsiui. Tikriausiai pastebėjote, kad vaikai po pamokų grįžta pavargę. Mokykloje krūviai auga. Kasdien vaikai įsisavina daugiau informacijos nei kadaise mūsų protėviai iš viso galėjo sužinoti iš prieinamos literatūros. Dėka interneto, televizijos ir išsamių mokyklose dėstomų pamokų vaiko pasaulėžiūra plečiasi. Tiesa, tai turi savo kainą. Tai nuovargis.

Mokyklose su vaikus palietusiu greitėjančiu gyvenimo tempu kovojama kuriant poilsio ir žaidimų kambarius. Šiose patalpose yra minkšti baldai, atpalaiduojantys žaidimai, stalai ir kitos priemonės, kurios leidžia bent trumpam vaikams nukelti mintis nuo pamokų. Tuo pačiu tai garantuoja, kad vaikai leidžia pertraukas saugiai.

Keli bandymai sukurti modernius poilsio kambarius mokyklose susilaukė teigiamų reakcijų. Šią naujovę išbandžiusiose mokyklose šių patalpų steigimas moksleivių buvo priimtas teigiamai. Minkšti baldai per daugelį pertraukų būdavo nusėdami vaikų, o žaidimai ir kitos priemonės taip pat dažniausiai būdavo moksleivių naudojamos. Kitu metu šiose patalpose ramybę atranda ir mokytojai.

Gero miego palydovas – geras čiužinys. Taigi, kaip geriausiai patenkinti savo saldaus miego poreikius? Mokslininkai užsimena, kad čiužinius derėtų keisti kas 7 metus, tačiau dažniausiai tuo rūpinamės, kai keičiame pačią lovą. Lietuviai baldus linkę keisti kas 10 – 15 metų, taigi tinkamas pasirinkimas gali Jus apsaugoti nuo papildomų rūpesčių ir nepageidaujamų išlaidų. Kiekvienas naujas čiužinys tarnaus ilgą laiką, jei tinkamai jį prižiūrėsite. Pirmiausia, nusipirkus naują čiužinį, perskaitykite gamintojo nurodymus kaip teisingai jį eksploatuoti. Derėtų nepamiršti ir to, kad čiužiniai turi būti dedami ant lovos su medinėmis grotelėmis, nes kitu atveju jie nesivėdins ir gali pradėti pelyti. Paklodė apsaugos čiužinį nuo purvo bei alergenų, jei kas dvi savaites ją skalbsite aukštos temperatūros vandenyje. Kas pusmetį reikėtų čiužinį apversti kita puse, kad vienodai būtų naudojamos abi jo pusės ir neatsirastų įdubimų ar iškilimų. Ant čiužinio negalima šokinėti, nes gali būti pažeista jo struktūra ir miegas ant deformuoto paviršiaus nebebus toks mielas ir saldus. Čiužiniai turi būti vėdinami bent kartą per savaitę, bei derėtų nusiurbti jų paviršių dulkių siurbliu. Tuomet išgaruos drėgmė ir dings nemalonūs kvapai.

Išsirinkus gerą čiužinį, reikia pagalvoti ir apie patogią bei šiltą antklodę. Tai aktualu ne tik žiemą, bet ir vasarą. Dažniausiai naudojami trys antklodžių užpildų tipai. Pačios šilčiausios antklodės yra su žąsų pūkų užpildu. Tačiau dėl to, kad jos pačios geriausios, be abejo ir brangiausios. Todėl tokias antklodes vertėtų rinktis tik tiems, kurie nori miegoti itin šiltai. Komforto jausmą suteikia ir tai, kad tokios antklodės yra labai lengvos. Dažniausiai jų gamybai naudojami pūkų ir plunksnų mišiniai, kurie maišomi įvairiomis proporcijomis, norint išgauti skirtingą minkštumą ir lengvumą. Tačiau kuo daugiau antklodėje panaudota žąsų pūkų, tuo didesnė bus kaina. Dažniausiai antklodės pagal gamybos technologiją skirstomos į „kasetines“ ir dygsniuotas. „Kasetinių“ antklodžių privalumas tas, kad užpildas paskirstytas proporcingai tarp specialių pertvarėlių ir nesimaišydamas pasilieka savo vietoje.

Impilai gaminami iš medvilnės audinio turi būti pačios geriausios kokybės, kad nepralįstų patys pūkai. Savo namuose vertėtų turėti bent dviejų rūšių antklodes, tai vasarinę ir žieminę. Jose bus skirtingas užpildo svoris, nuo kurio priklauso ar miegosite šilčiau, ar vėsiau.

Dar vienas antklodžių tipas yra su vilnos užpildu. Nuo gilios senovės gaminti vilnoniai gaminiai pasižymi natūralumu, gera šilumos izoliacija bei oro pralaidumu. Dėl pastarosios sąlygos vilnoniai audiniai tinkami naudoti ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono. Dar viena unikali vilnos pluošto savybė – vandens garų sugėrimas. Miegant iš žmogaus organizmo išsiskiria prakaitas, todėl norint atsibusti be drėgmės pojūčio, rekomenduojama miegoti po vilnos užpildo antklode. Vilnoniai audiniai teigiamai veikia odą ir sąnarius, be to – gerina kraujotaką, o tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie dažniau skundžiasi vėsiomis rankomis ar kojomis. Vilnonėms antklodėms dažniausiai naudojama gryna avių vilna, tačiau pasitaiko ir ypač švelnių Merinoso avių ar alpakų vilnos užpildų. Tokias antklodes patartina valyti sausai ir vėdinti, nes vilna – natūralus audinys ir naudojimo pradžioje gali turėti specifinį kvapą.

Trečias dažnai naudojamas užpildas antklodėms – silikonizuotas poliesteris. Tai sintetinis pluoštas, tačiau laidus orui bei geba sugerti drėgmę. Tokio užpildo savybės artimos natūraliems audiniams, tačiau šių priežiūra daug paprastesnė, nes juos galima ne tik skalbti, bet net ir virinti aukštoje vandens temperatūroje.